Renkantis šildytuvą siūlome atkreipti dėmesį bei įvertinti į
keletą faktorių. Pirmiausiai pravartu pagalvoti, kokio dydžio patalpa bus
šildoma, ar galima šildymo prietaisą saugiai palikti veikti (ar jis išsijungs
perkaitęs, nuvirtęs), ar pavyks jį lengvai pernešti ir naudoti kitose
patalpose.
Rinkdamiesi
šildymo prietaisą atkreipkite dėmesį į jo galią (galingesnis šildytuvas
apšildys didesnį plotą), galimybę reguliuoti termostatą, laikmatį (galėsite
pasirinkti įsijungimo/ išsijungimo laiką), elektroninę klimato kontrolę
(prietaisas visuomet išlaikys pasirinktą temperatūrą), taip pat atkreipkite
dėmesį į dydį, dizainą, laido ilgį. Įvertinę savo poreikius pasirinkite juos
geriausiai atitinkantį šildymo prietaiso tipą: naudojimui namuose skirtą
termoventiliatorių, tepalinį radiatorių, infraraudonųjų spindulių ar konvencinį
šildytuvą arba lauko ir didelių patalpų dujinį šildytuvą.
Pagrindiniai šildymo prietaisų tipai:
Termoventiliatorius. Termoventiliatoriai stipria srove išpučia sušildytą
orą į aplinką. Tai neblogas pasirinkimas, jeigu papildomos šilumos reikia
nedideliam plotui arba labai „lokalizuotai“, pavyzdžiui, norite sušildyti
dirbant prie stalo šąlančias kojas. Termoventiliatoriai yra nebrangūs,
nedidelio dydžio bei lengvi, o taip pat visi naujesni termoventiliatorių
modeliai gali pūsti tiek šiltą, tiek šaltą orą. Reikėtų pabrėžti ir tai, kad
termoventiliatoriai įkaitina daiktų paviršių, o juos išjungus šilumos
nepalaiko, akimirksniu atvėsta. Jie gan triukšmingi ir neekonomiški, sunaudoja
daug elektros energijos, ilgai naudojant labai išsausina patalpų orą.
Tepalinis radiatorius. Tepaliniai radiatoriai panašūs į centrinės
šildymo sistemos radiatorius, tačiau jų vidus yra užpildytas specialiu,
išvalytu, aplinkai nekenksmingu tepalu. Šie radiatoriai yra ekonomiški ir
efektyvūs - tepalas įšyla šiek tiek lėčiau, tačiau ilgai išlieka šiltas, savo
šilumą atiduoda ir išjungus prietaisą. Renkantis tepalinį radiatorių reikėtų
atkreipti dėmesį į jo sekcijų skaičių (įprastai nuo 5 iki 12), kuo jų daugiau,
tuo didesnę patalpą ir tuo geriau prietaisas šildys.
Infraraudonųjų
spindulių šildytuvas. Infraraudonuosius spindulius skleidžiantys šildytuvai
šilumą perduoda bangomis ir šildo ne patalpą, o joje esančius objektus, taip
pat ir mūsų kūną. Šie šildytuvai yra ekonomiški, jų veikimui neturi įtakos
vėjas, skersvėjis, tad jie dažnai montuojami garažuose, o taip ir atvirose
erdvėse (terasose, balkonuose). Infraraudonųjų spindulių šildytuvus, siekiant
maksimalaus efekto, reikėtų kabinti bent 1 metro, o geriausia - 2,5-3 metrų
aukštyje, tad jiems reikės paskirti specialią vietą. Pakabinimas aukščiau yra ir
papildoma apsauga, kadangi gan brangūs infraraudonųjų spindulių šildytuvai
lengvai dūžta. Šie šildytuvai veikia kryptingai, tad, jeigu patalpa labai
didelė, į šildytuvo veikimo lauką nepatenkantys objektai paprasčiausiai
nesušils.
Konvekcinis šildytuvas. Šie šildytuvai šildytuvo principas remiasi
natūraliu oro cirkuliavimu per kaitinimo elementą - sunkesnis, šaltas oras
patenka į prietaisą per apatines groteles, pereina per kaitinimo elementą,
sušyla, tampa lengvesniu ir pakyla per viršuje esančias groteles. Konvekciniai
šildytuvai mažiau sausina patalpų orą, yra tylūs ir pakankamai ekonomiški.
Dujinis šildytuvas. Dujiniai šildytuvai labai efektyvūs, generuoja ypač
daug šilumos, tad jie naudojami pramonėje, šildant labai dideles patalpas,
sandėlius, prekybos sales, garažus, dirbtuves ar dideles terasas, lauko kavines
ir pan. Šių šildytuvų veikimui naudojamos propano-butano dujos, tad jie tinkami
naudoti tik labai gerai vėdinamose patalpose ar lauke.
Tinkamas šildytuvo galingumas glaudžiai
susijęs su šildytuvo rūšimi. Standartiškai laikoma, kad 1 m2 patalpų (lubų aukštis
– 2,5 m) reikia apie 100 W galingumo. Tačiau vertinant skirtingus šildytuvus,
šis skaičius kinta. Infraraudonųjų spindulių šildytuvui užtenka apie 50 W
vienam kvadratiniam metrui. Konvekciniam vidutiniškai reikia 100-150 W,
tepaliniam radiatoriui – 150 W, o termoventiliatoriui apie 200 W, norint
sušildyti vieną kvadratinį metrą.
Saugumas.
Atsargumo sumetimais nejunkite šildytuvo į ilgintuvą, venkite statyti arti
degių daiktų. Visi šildytuvai turi turėti automatinį išsijungimą perkaitimo
atveju. Atkreipkite dėmesį į šildytuvo saugumo klasę, žymimą IP. Apsauga nuo
skysčių matuojama 0 - 8 skalėje; kuo didesnis skaičius, tuo saugesnis
šildytuvas.
